Mezoamerikos mitologija

Senovės civilizacija: Mezoamerika Olmekai, Majai, Actekai
Istorija
Menas:
Architektūra, Dailė, Literatūra
Religija:
Actekų, Majų
Raštas:
Olmekų, Majų, Actekų, Sapotekų, Mištekų
Kalendorius:
Majų, Actekų

Mezoamerikos tautų mitologija – mitinė pasaulėvoka, susiklosčiusi tarp Mezoamerikos tautų. Iki ispanų užkariavimo XVI a., Mezoamerikoje gyveno įvairių kalbinių grupių indėnų tautos. Actekai, toltekai, sapotekai, mištekai, taraskanai, majai ir kiti Mezoamerikos indėnai nuo pirmųjų mūsų eros amžių sudarė ankstyvąsias valstybes, tuo tarpu į šiaurę ir pietus nuo Mezoamerikos gyvenusioms tautoms buvo būdingas žemesnis socioekonominis išsivystymas. Nepaisant to, kad Mezoamerikos indėnai priklausė skirtingoms kalbinėms grupėms, patyrė skirtingą istoriją, jų mitologija iš esmės buvo bendra, nors ir patyrė laipsniškus pokyčius.

Apie ankstyvąją Mezoamerikos mitologiją daugiausia sprendžiama iš archeologinėse vietose rastų paveikslų, raižinių, vėliau vietinių tautų pasakose, mituose išlikusių siužetų. Rašytiniai šaltiniai apie Mezoamerikos mitologiją atsirado ispanams užkariaujant Meksiką ir tuoj po užkariavimo – tai F. Burgoa, Ch. de Kordobos piktografiniai rankraščiai (kodeksai), Bernardino de Saaguno „Naujosios Ispanijos bendroji istorija“, Toribijo Motolinijos „Atsiminimai“, indėnų istoriko F. de Ištlilšočilio „Čičimekų istorija“, nežinomo autoriaus „Meksikos istorija“ (pranc. vertimas A. Tevės).

Po ispanų užkariavimo paplitus krikščionybei Mezoamerikos mitologija susiliejo su katalikų šventųjų kultu. Pvz., Čiapase paplitęs pasakojimas apie blogąjį Kristų perėmė mito apie žemės drebėjimo dievą bruožus, Gerere mitas apie mažąjį Kristų perimtas iš Kecalkoatlio. Mitologiniai siužetai atsispindi Mezoamerikos tautų liaudies papročiuose, tautosakoje, šokiuose, vaidinimuose. Mitologinius siužetus perėmė ir šiuolaikiniai rašytojai, dailininkai (Migelis Asturijasas, Diego Rivera, Davidas Sikeirosas ir kt.)